Navigacija

Kalendorius

Rytojaus orai

Prisijungti

Vardas

Slaptažodis



Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.

Šaukykla

Kad rašytum, turi prisijungti..

02/01/2014 15:10
"Nieko nėra kilniau ir nuostabiau kaip suteikti laimę daugumai žmonių". Liudvigas van Bethovenas. Gerų idėjų, kūrybinės sėkmės Naujais metais! Ačiū, kad esate, ačiū, kad dalinatės!

23/03/2013 23:33
Ačiū, kad taip gražiai pristatėte mūsų svetainę. Kviečiu visas koleges dalintis savo darbais.

05/07/2012 00:00
"Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu kitiems." (G. Hėgelis) Ačiū už nuoširdų pasidalinimą patirtimi.

20/02/2012 19:41
Sveika Vidute, Fantastiška Tavo svetainė, Tu tikra Skruzdė darbštuolė. Dėkoju už šaunias priemones...

14/08/2011 19:26
Laba diena, puikiai sugalvojote, kaip panaudoti LOGICO !

29/05/2011 14:05
su nekantrumu laukiu kito seminaro- ,,užnorinai" Vida Smile

02/04/2011 22:31
Labai šauni svetainė Wink

18/03/2011 13:16
Tegul tai, ko tu negali, netrukdo tam, ką tu gali Wink (John Wooden)

22/02/2011 10:04
Kas nebuvo pradėta šiandien, tas niekada nebus baigta rytoj.(J.W.Goethe)
Ačiū visoms už gražius žodžius Smile Frown

18/02/2011 11:58
Aciu. Puiki svetainė Wink

15/02/2011 14:20
Svetainė puiki. Grin Aciu

11/02/2011 09:10
Labai graži svetainė. Sveikinu . Wink

30/11/2010 22:59
Geriausias žmogus tas, kuris daugiausia naudos teikia kitiems. (N. A. Džamis) Wink

Sveiki

JŪS PATEKOTE Į VARĖNOS ,,RYTO" PROGIMNAZIJOS BEI SENOSIOS VARĖNOS ,,NYKŠTUKO" VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO LOGOPEDĖS VIDUTĖS ZUBRIENĖS SVETAINĘ. Svetainė skirta logopedams, specialiesiems pedagogams, mokytojams, tėvams ir mokiniams.

ŽIEMA



Dienos krinta į baltas samanas.
Iš stebuklų baltumas semiamas...
Tegul būna saugu ir tiršta,
Tegul gruodį pajunta pirštai,
Tegul pėdos - melsvai ir baugščiai,
Te į langą stuksena paukščiai...
Tegul pusė skausmo - nutylima,
Teateina svečiai į šilimą,
Te raštuotas skaras džiovina,
Tepavirsta vanduo į vyną...
Tegul žemė prie saulės glausis...
Taip minkštai - kaip artinas sausis...

Ramutė Skučaitė


ŽIEMOS PASAKA


Nuo ryto snigo. Meškiukas, užvertęs galvą, sėdėjo ant kelmelio miško laukymėje, skaičiavo ir laižė nukritusias ant nosies snaiges.

Snaigės krito saldžios, purios ir prieš nukrisdamos pasistiebdavo ant pirštų galų. Ak, kaip buvo smagu!

– Septinta, – sušnibždėjo Meškiukas ir, iki soties prisigrožėjęs, apsilaižė nosį.

Tačiau snaigės buvo užkerėtos: jos netirpo ir Meškiuko pilve likdavo tokios pat papurusios.

– Ak, sveika, mieloji! – šešios snaigės pasveikino savo draugę, kai ši atsidūrė šalia jų. – Ar miške po senovei nėra vėjo? O Meškiukas po senovei tebesėdi ant kelmelio? Vaje, koks juokingas Meškiukas!

Meškiukas girdėjo, kad jo pilve kažkas šnekučiuojasi, bet nekreipė dėmesio.

O sniegas krito ir krito. Snaigės vis dažniau nusileisdavo Meškiukui ant nosies, tūptelėdavo ir su šypsena tardavo: „Sveikas, Meškiuk!“

„Labai malonu, – atsakydavo Meškiukas. – Jūs – šešiasdešimt aštuntoji.“ – Ir apsilaižydavo.

Artėjant vakarui, jis buvo suvalgęs tris šimtus snaigių, ir jam pasidarė taip šalta, kad tik vargais negalais pasiekė savo irštvą ir iškart užmigo. Ir susapnavo, kad jis – puri, minkšta snaigė... Ir kad nusileido kažkokiam Meškiukui ant nosies ir tarė: „Sveikas, Meškiuk!“, o šis atsakė: „Labai malonu, jūs – trys šimtai dvidešimtoji...“ „Tram tararam!“ – užgrojo muzika. Ir Meškiuką užsupo saldus, stebuklingas šokis, o trys šimtai snaigių sukosi kartu su juo. Jos šmėsčiojo priekyje, už nugaros, šonuose ir, kai Meškiukas pavargdavo, čiupdavo jį ir suko, suko, suko...

Visą žiemą Meškiukas sirgo. Jo nosis buvo sausa ir karšta, o pilve šoko snaigės. Ir tik pavasarį, kai visame miške sučiurleno atlydys ir parlėkė paukščiai, jis atmerkė akis ir ant kėdutės pamatė sėdintį Ežiuką. Ežiukas šypsojosi ir krutino spygliukus.

– Ką tu čia veiki? – paklausė Meškiukas.

– Laukiu, kol pasveiksi, – atsakė Ežiukas.

– Ilgai?

– Visą žiemą. Kai sužinojau, kad apsivalgei sniego, su visomis atsargomis iškart persikrausčiau pas tave...

– Ir visą žiemą sėdėjai šalia manęs ant kėdutės?

– Taip, girdžiau tave eglišakių nuoviru, o prie pilvo dėjau džiovintas žoleles...

– Neprisimenu, – pasakė Meškiukas.

– Ką jau ten!.. – atsiduso Ežiukas. – Tu visą žiemą murmėjai: „Aš – snaigė, aš – snaigė.“ Labai bijojau, kad pavasarį neištirptum...


Iš leidyklos „Nieko rimto“ išleistos Sergej Kozlov knygelės „Ežiukas rūke“.


NAUJIENOS


Straipsnių skiltyje STRAIPSNIAI yra naujas Kauno kūrybos namų UNIQUM vaikų darželio auklėtojos Eglės Petuchaitės-Labukienės straipsnis „Interaktyvios lentos panaudojimas dailės pamokose“.


Užkrauta per 0.03 sekundes
309,797 unikalūs lankytojai